Keturių akių idėja, kuri iš tikrųjų egzistavo
Kur kūne padėtum dar dvi akis, jei galėtum jas gauti? Klausimas, skambantis kaip žaidimas ar filosofinė mįslė, tapo gerokai realesnis po naujo mokslinio atradimo. Publikuotas tyrimas prestižiniame žurnale Nature rodo, kad keturios akys kažkada iš tiesų buvo reali evoliucinė galimybė.
Tarptautinė tyrėjų komanda Kinijoje aptiko ir išanalizavo išskirtinai gerai išsilaikiusią fosiliją. Šis 518 milijonų metų senumo radinys iš Junano provincijos pietų Kinijoje atskleidžia, kad kai kurie mūsų labai tolimi protėviai – pirmieji stuburiniai – turėjo daugiau akių nei šiuolaikiniai žinduoliai.
Primityvi žuvis ir jos ryšys su žmogumi
Mokslininkų teigimu, suakmenėjęs gyvūnas, išoriškai priminęs primityvią žuvį, priklauso Myllokunmingia genčiai. Tai vieni ankstyviausių žinomų stuburinių.
Ši giminystė reiškia, kad šis gyvūnas daug artimiau susijęs su žmogaus evoliucija nei dauguma kitų to paties geologinio laikotarpio – Kambro periodo – gyvūnų. Nors Myllokunmingia atstovai nėra tiesioginiai šiuolaikinių žmonių protėviai, jie laikomi mūsų pirmtakais: iš šios gyvūnų grupės vėliau išsivystė žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai.
Kaip evoliucija „užfiksavo“ keturias akis
Paprastai regos organai labai retai fosilizuojasi taip, kad juos būtų galima aiškiai atpažinti. Šį kartą buvo kitaip: laboratorijoje tyrinėjant Myllokunmingia fosiliją, akys buvo akivaizdžiai matomos.
Tyrėjai nustatė, kad gyvūnas turėjo ne vieną, o du akių poras. Regos organai buvo išsidėstę šonuose ir galvos centre. Akių pigmentai buvo tiriami keliais analitiniais metodais, tarp jų – spektroskopija, kai analizuojama nuo tiriamo objekto gaunama spinduliuotė. Spektras atskleidė melanino buvimą – tai natūralus pigmentas, gaminamas melanocitų ir taip pat randamas šiuolaikinių gyvūnų akyse.
Taigi manoma, kad abi akių poros reagavo į šviesą ir suteikė gyvūnui tam tikrą regėjimą. Tai, mokslininkų nuomone, padėjo geriau suvokti aplinką ir greičiau aptikti grėsmes, pavyzdžiui, plėšrūnus.
Kodėl evoliucija „atsisakė“ keturių akių
Viena iš hipotezių, kodėl evoliucija ilgainiui panaikino šį požymį stuburiniams, yra energijos sąnaudos. Dvi akių poros galėjo reikalauti tiek daug energijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje tapo labiau žalingos nei naudingos.
Įdomu tai, kad žmonės, kaip manoma, vis dar turi nedidelį šio senovinio bruožo pėdsaką. Manoma, kad kankorėžinė liauka – maža endokrininė struktūra smegenyse – galėjo kilti iš „akies“. Ši giliuose smegenų pusrutulių sluoksniuose esanti liauka reguliuoja paros ritmus gamindama melatoniną – hormoną, veikiantį miego ir būdravimo ciklą.
