Šildymas yra viena didžiausių energijos sąnaudų namuose šaltuoju metų laiku. Netinkamai naudojamas jis gali gerokai padidinti sąskaitas ir visai nebūtinai suteikti daugiau komforto. Tinkamas programavimas leidžia pritaikyti sistemos darbą prie realių namų gyventojų grafikų ir poreikių.
Šiame straipsnyje aptariama, kaip programuoti šildymą, kad sumažintumėte suvartojimą ir pagerintumėte efektyvumą, išlaikydami malonią temperatūrą namuose.
Kodėl šildymo programavimas padeda sutaupyti?
Šildymo programavimas yra svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl efektyvumo. Pagrindinė priežastis, kodėl tai padeda taupyti, yra ta, kad sistema neveikia ilgiau, nei būtina. Daugelyje namų šildymas įjungiamas rankiniu būdu ir paliekamas veikti valandų valandas, net kai nieko nėra namuose arba visi miega. Taip sunaudojama daug nereikalingos energijos.
Suplanavus veikimą, sistema įsijungia tik tada, kai šiluma iš tiesų reikalinga, palaikoma komfortiška temperatūra nešvaistant energijos. Taip pat daug efektyviau išlaikyti pastovią ir vidutiniškai aukštą temperatūrą, nei nuolat junginėti šildymą ar versti sistemą dirbti maksimaliu režimu bandant greitai prišildyti labai atvėsusius namus. Šildymo sistemos sunaudoja daugiau energijos, kai turi per trumpą laiką kompensuoti kelių laipsnių temperatūros skirtumą. Tinkamai suprogramavus, namuose palaikomas stabilus šilumos lygis, sumažėja vartojimo šuoliai.
Svarbu ir tai, kad kiekvienas papildomas laipsnis pastebimai padidina energijos sąnaudas. Suplanuoti šildymą taip, kad patalpos nebūtų perkaitinamos, pavyzdžiui, naktį ar kai nieko nėra namuose sumažinant keliais laipsniais, gali reikšmingai sumažinti mėnesinę sąskaitą.
Rekomenduojamos temperatūros pagal patalpas
Ne visoms namų patalpoms reikia vienodos temperatūros. Priderinti šildymą prie kiekvienos erdvės paskirties yra vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų sumažinti suvartojimą neprarandant komforto.
Orientacinės rekomenduojamos temperatūros:
- Svetainė ir gyvenamosios zonos: kai namuose yra žmonių, dažniausiai pakanka 20–21 °C. Tai vieta, kur praleidžiama daugiausia laiko, todėl verta išlaikyti malonią aplinką, tačiau neperkaistant.
- Miegamieji: optimalu palaikyti 17–19 °C. Miegui šiek tiek žemesnė temperatūra padeda geriau pailsėti ir sumažina energijos sąnaudas. Nėra būtina, kad miegamasis būtų toks pat šiltas kaip svetainė.
- Vonios kambarys: galima nustatyti 21–23 °C, bet tik naudojimo metu. Nėra prasmės palaikyti tokią temperatūrą visą dieną. Pakanka, jei šildymas įsijungia šiek tiek anksčiau prieš maudynes.
- Koridoriai ir pereinamosios zonos: paprastai užtenka 15–17 °C. Tai erdvės, kuriose neužsibūnama, todėl joms nereikia tokio pat šildymo lygio kaip pagrindinėms patalpoms.
Kiekvienas papildomas laipsnis gali padidinti energijos suvartojimą maždaug 7 %. Todėl net nedideli temperatūros koregavimai skirtingose patalpose gali akivaizdžiai sumažinti galutinę sąskaitą.
Svarbiausia – pritaikyti temperatūrą prie realaus kiekvienos erdvės naudojimo ir vengti įpročio vienodai šildyti visus namus. Pravartu laikyti duris uždarytas, kad kiekvienas kambarys būtų geriau izoliuotas ir šiluma nebūtų švaistoma.
Kada ir kaip programuoti šildymą taupymui: dienos ir savaitės grafikai
Tinkamas šildymo programavimas nereiškia paprasčiausiai trumpiau jį laikyti įjungtą. Svarbiausia – priderinti sistemą prie realių namų gyventojų įpročių. Tikslas, kad namuose būtų šilta tada, kai reikia, ir sumažėtų suvartojimas tada, kai nereikia pilno galingumo.
Patogiausia šildymą planuoti pagal kasdienę rutiną, padalijant dieną į tris pagrindinius blokus:
Ryte šildymą verta užprogramuoti įsijungti likus 30–60 minučių iki atsikeliant. Taip namai jau bus maloniai šilti dienai prasidedant, nereikės versti sistemos dirbti maksimaliu režimu.
Dienos metu, kai vyksta darbo diena ir nieko nėra namuose, geriausia temperatūrą sumažinti iki maždaug 15–17 °C. Šaltame klimate visai išjungti šildymo dažniausiai nepatartina, nes vėliau prireiks daugiau energijos norint atstatyti keliais laipsniais nukritusią temperatūrą.
Vakarais ir naktį šildymą galima įjungti prieš grįžtant namo ir palaikyti apie 20–21 °C pagrindinėse zonose. Naktį miegamuosiuose temperatūrą rekomenduojama sumažinti iki 17–19 °C.
Dažna klaida – per daug pakelti termostatą tikintis, kad taip patalpos sušils greičiau. Sistema neįšildo greičiau vien dėl to, kad nustatyta aukštesnė temperatūra – ji tik sunaudos daugiau energijos. Nuo pirmadienio iki penktadienio verta priderinti šildymą prie realių valandų, kada namuose būna žmonių. Savaitgaliais, jei daugiau laiko praleidžiama namuose, galima išplėsti veikimo laiką, tačiau visuomet laikantis vidutinių temperatūrų.
Jei grafikai dažnai keičiasi, labai praverčia programuojami arba išmanieji termostatai. Jie leidžia lengvai koreguoti laikotarpius ir net automatiškai prisitaikyti prie naudojimo įpročių.
Daugiau patarimų, kaip taupyti naudojant šildymą
Be gero programavimo, yra ir kitų įpročių bei nedidelių korekcijų, kurios gali stipriai sumažinti energijos suvartojimą. Dažnai nereikia didelių investicijų – užtenka atkreipti dėmesį į detales, tiesiogiai veikiančias efektyvumą.
Pirmiausia pagerinkite namų izoliaciją. Nėra prasmės šildyti, jei šiluma nuolat išeina pro nesandarius langus, duris ar plyšius. Juos sutvarkius, sumažėja šilumos nuostoliai.
Neklokite baldų prieš radiatorių, neuždenginėkite jo drabužiais ar dekoratyviniais gaubtais. Visa tai mažina šilumos atidavimą į patalpą ir verčia sistemą dirbti intensyviau.
Bent kartą per metus išleiskite orą iš radiatorių. Jei juose susikaupia oro, jie nešyla tolygiai ir sistema turi dirbti daugiau, kad pasiektų norimą temperatūrą.
Dienos metu naudokitės saulės šiluma: atitraukite užuolaidas ir pakelkite žaliuzes, kad saulės spinduliai natūraliai pašildytų patalpas. Naktį jas užtraukite, kad išlaikytumėte sukauptą šilumą.
Galiausiai verčiau šiek tiek sumažinti nustatytą temperatūrą, o ne vien trumpinti šildymo veikimo laiką. Dažnai sutaupyti padeda ne tiek mažiau valandų įjungtas šildymas, kiek vienu ar dviem laipsniais žemesnė bendra temperatūra.
