Vandenyno tinklo „mazgas“, svarbus visai planetai
Vandenynas dažnai laikomas stabiliu, lėtai besikeičiančiu Žemės sistemos elementu. Tačiau naujausi matavimai rodo, kad ši nuostata ima griūti. Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas patvirtina, kad pietinė Indijos vandenyno dalis jau daugiau kaip šešis dešimtmečius nuolat kaupia vis daugiau gėlo vandens.
Tai nėra antraeilis reiškinys. Jis fiksuojamas regione, kuris jungia kelias vandenynų baseinų sistemas ir veikia kaip vienas iš ašių pasaulinėje cirkuliacijoje.
Pietinis Indijos vandenynas funkcionuoja kaip natūralus koridorius. Dalį Ramiojo vandenyno vandens jis priima per Indonezijos sąsiaurius. Toliau į pietus šios vandens masės įsijungia į srovių sistemas, kurios netiesiogiai veikia ir Atlanto vandenyną.
Dėl to mokslininkai pabrėžia: tai, kas vyksta šiame regione, gali turėti pasekmių, kurios „keliauja“ tūkstančius kilometrų.
Tyrimo vadovė, profesorė Weiqing Han, nurodo, kad čia stebimas nuolatinis gėlo vandens didėjimas – apie 6,5 % per dešimtmetį. Norėdami parodyti mastą, mokslininkai palygina metinį gėlo vandens prieaugį su daugiau nei puse Tahoe ežero tūrio.
Tyliai besikeičiantis žemėlapis
Per pastaruosius 60 metų tradiciškai labai sūrių vandenų zona prie pietvakarinės Australijos pakrantės sumažėjo maždaug 30 %. Tai – sparčiausias vandens „sugėlėjimo“ tempas visame pietiniame pusrutulyje.
Procesą lemia du pagrindiniai veiksniai. Pirmiausia sustiprėjusi tėkmė iš Indonezijos, kuri į Indijos vandenyną atneša mažiau sūrių vandens masių. Be to, intensyvesnis subtropinis sūkurys veiksmingiau paskirsto šį gėlesnį vandenį į pietines platumas.
Abu veiksniai keičia vandenyno paviršiaus struktūrą. Pirmuosiuose maždaug 200 metrų, tai yra sluoksnyje, kuris tiesiogiai keičiasi energija su atmosfera, gėlas vanduo ima tekėti kitomis kryptimis. Tai rodo, kad sistema persitvarko.
Slenkantys vėjai ir besikeičianti atmosfera
Specialistai šiuos pokyčius sieja su vėjų pasikeitimais pietiniame pusrutulyje. Plečiantis Hadley ląstelei link ašigalių ir kylant šilto oro masėms, kartu pasislenka ir pagrindiniai vėjų juostų ruožai. Su jais keičiasi ir paviršinės jūros srovės.
Kitas procesą spartinantis veiksnys – nuolatinis Indo–Ramiojo vandenynų šiltojo baseino (warm pool) įšilimas. Tai regionas, kuriame vanduo itin šiltas. Temperatūrai kylant, stiprėja srovės iš Indonezijos, o kartu didėja ir gėlo vandens srautas į pietinę Indijos vandenyno dalį.
Kodėl sūrumas toks svarbus klimatui?
Vandens sūrumas ir temperatūra kartu lemia jo tankį. Šių dviejų parametrų pusiausvyra varo termohalinę cirkuliaciją – milžinišką pasaulinę „juostinę konvejerio liniją“, kuri perneša šilumą ir padeda reguliuoti ištisų žemynų klimatą.
Kai sūrumas mažėja, vanduo tampa mažiau tankus. Toks pokytis gali paveikti mechanizmą, kuris leidžia Šiaurės Atlantui priimti šaltas, sūrias ir todėl giliai grimztančias vandens mases, vėliau grįžtančias į pietus. Ši sistema daro įtaką net Vakarų Europos klimatui.
Todėl bet kokie pokyčiai pietinėje Indijos vandenyno dalyje gali sukelti tarsi dominuo efektą kitose vandenynų baseinuose.
Kas gali nutikti, jei globalus atšilimas tęsis?
Mokslininkai įspėja: jei temperatūros ir toliau kils, gėlo vandens kiekis pietinėje Indijos vandenyno dalyje ir toliau didės. Šis procesas gali pakeisti kelis svarbius elementus pietinio pusrutulio klimato sistemoje.
| Elementas / etapas | Kam tai reikalinga (praktikoje) |
|---|---|
| Lietaus pasiskirstymo modeliai pietiniame pusrutulyje | Gali keistis kritulių zonos, stiprėti arba silpnėti liūtys skirtinguose regionuose |
| Sausrų trukmė | Ilgainiui kai kuriose teritorijose sausrų laikotarpiai gali pailgėti ar tapti dažnesni |
| Mitymedžiagių paskirstymas žvejybos regionuose | Pokyčiai srovėse gali perkelti maistingąsias medžiagas ir paveikti žuvų išteklius |
| Vandenyno srovių intensyvumas | Silpnesnės ar stipresnės srovės keistų šilumos pernašą ir regioninį klimatą |
Tai, kas šiandien gali atrodyti kaip paprastas „druskos praradimas“, gali būti ankstyvas signalas, kad pasaulinis klimatas koreguoja vieną svarbiausių savo mechanizmų – jūrų cirkuliaciją.
